Po Tridento susirinkimo šventųjų gyvenimo scenos įgavo ypatingą reikšmę. Paprastai menininkai pasirinkdavo tuos epizodus iš gyvenimų, kuriuose šventieji buvo kankinami ir persekiojami.

Katalikų bažnyčios siekis tvirčiau įtvirtinti šventųjų kultą yra suprantamas – juk protestantai atmetė šį kultą. Veronese parašė nemažai tokio pobūdžio kūrinių. Tarp jų – „Šventųjų Primolo ir Feliciano kankinystė“, sukurta 1562 m. Santa Maria bažnyčiai; „Šv. Justinos kankinystė“, kurią meistras 1573 m. parašė to paties pavadinimo bažnyčiai Paduvoje, ir „Šv. Minos kankinystė“.

Paskutinį iš šių darbų tikriausiai užbaigė Veronese mokiniai po jo mirties.