Šiame paveiksle Rubensas panaudojo mitą apie brolius Dioskurius, Dzeuso ir Ledos, Kastoro ir Polukso sūnus, kurie pagrobė karaliaus Leukipo dukteris Gilairą ir Febę. Šioje istorijoje Rubensą sužavėjo labai dramatiškas pagrobimo momentas, suteikiantis daug galimybių plastikiniams sprendimams.

Leukipo dukterų pagrobimas – tai 1620-ųjų pradžioje sukurtas Peterio Paulo Rubenso paveikslas. Šis darbas yra Rubenso paveikslų serijos dalis, kurią užsakė naujai Liuksemburgo rūmų statybai Paryžiuje.

Apibūdinimas:

Mitologinis siužetas:

Paveikslas paremtas mitu apie dievo Neptūno dukterų pagrobimą saulės dievo Helijo sūnaus Leukipo. Leukipas, įsimylėjęs savo dukteris Hileirą ir Foibę, pagrobia jas kartu su broliu Polikarpu.

Dinamiškas ir išraiškingas:

Žinomas dėl dinamiškų scenų ir išraiškingų kūnų meistriškumo, Rubensas sukūrė judesio ir energijos kupiną tapybos kūrinį. Paveikslų figūros turi tvirtumo ir plastiškumo.

Spalvų paletė:

Ryškios ir sodrios spalvos – dar vienas būdingas Rubenso stiliaus elementas. Jis naudojo spalvas, kad padidintų scenos dramą ir grožį.

Reikšmė:

Mitologinė simbolika:

Mitu paremtame paveiksle yra mitologijos elementų, tokių kaip sparnai ir tamsūs debesys, nurodantys dieviškąją veikėjų kilmę.

Baroko menas:

Šis kūrinys yra puikus baroko meno pavyzdys, pasižymintis dramatiškumu, emocijomis ir monumentalumu.

Užbaigimas:

Rubenso „Leukipo dukterų išžaginimas“ yra puikus jo talento ir stiliaus pavyzdys. Šis meno kūrinys ne tik perteikia mitologinę sceną, bet ir praturtina ją energija bei grožiu, būdingu šio didžio flamandų menininko kūrybai.