„Kristus audroje Galilėjos jūroje“ yra Rembrandto paveikslas, nutapytas 1633 m. Tai vienintelis Rembrandto nutapytas jūros peizažas. Paveiksle vaizduojamas vienas iš Jėzaus Kristaus stebuklų – Galilėjos ežere kilusios audros sutramdymas, kai Jėzus ir jo mokiniai ją perplaukė valtimi. 1990 m. paveikslas buvo pavogtas iš Isabella Stewart Gardner muziejaus Bostone, o jo buvimo vieta iki šiol nežinoma.

Yra keletas Rembrandto kūrinių, įskaitant kelias „Kristus audroje Galilėjos jūroje“ versijas. Čia yra bendras šios temos aprašymas:

„Kristus audroje Galilėjos ežere“:

Meno stilius:

Paveikslas atliktas Rembrandtui būdingu baroko stiliumi, kuris garsėja tamsiu fonu, chiaroscuro panaudojimu ir emociniu gyliu.

Scena:

Paveiksle pavaizduota biblinė scena iš Mato evangelijos (8:23-27) ir Morkaus evangelijos (4:35-41), kur Kristus numalšina audrą Galilėjos ežere. Kristus ramiai miega valtyje, o aplink jį kyla stipri audra. Mokiniai, išgąsdinti audros, pažadina jį, o Kristus daro stebuklą, nuramindamas jūrą.

Šviesos ir šešėlio naudojimas:

Vienas iš pagrindinių paveikslo elementų yra Rembrandto meistriškumas chiaroscuro. Ant Kristaus krintanti šviesa iš tamsaus fono išryškina jo figūrą, o tai kūriniui suteikia ypatingo dramatiškumo.

Emocinis gylis:

Menininkas mikliai perteikia emocines mokinių būsenas – baimę ir nuostabą, taip pat Kristaus įsikišimo ir ramybės jėgą audros metu.